padas

pãdas sm. (2), (4) Prng 1. Mž436, SD354, R156, J kojos pėdos apačia: Bežingsniuojant sumintu kelio pakraščiu, Martynui pradeda degti padai I.Simon. Rankos kaip padai, gelžies fabriko[je] dirbant Šts. Bevaikščiodamas padùs pamušiau DŽ. Visas pãdas – žaizda, kur aš primysiu! Jrb. Nuog pãdo kojos net ik viršui galvos nėr jamimp nieko sveiko DP153. Kirčiai po kojų pãdais KI173. Kai kojų padai niežti, reiks bėgt (priet.) Pnd. ^ Bagoto padai žemės neliečia KrvP(Mrk). Ka eina, tai net pãdai dulka (greitai, smarkiai) Gs. Pãdam [duok] žinią – ir lėk namo KzR. Andriaus padai prilipo prie grindų (labai išsigando, nustėro), rankos nusviro J.Dov. Visą dieną ant padų ir ant padų (nėr kada prisėsti) Sb. [Karštapėdžiai] vietoje nepastovi, lyg jiems padai degtų Vaižg. 2. SD260, R318, J, Ms, Ds avalynės apatinė dalis: Pãdai prakiuro – reikia puspadžių DŽ. Skūra pãdams KII190. Padus primušti LL156. Nuplyšo batai, atkrito padai: myliu panelę devinti metai NS1036. Šiaudų batai, virkščių padai, ir tie patys žyčioti JV737. Nešok kuokynėj, abe pãdai sudils Lkm. Šįmet prisivežiau daug drebulių, tai dabar pãdų turėsim Vlkv. | Padai iš medžio (sandalai) SD107. | prk.: Okupanto padas, žinai, gerai pakaustytas, jau kai užmins... rš. ^ Stačiai kalbant, prikibo jam kaip degutas prie pado Pt. Didelis kai medis, o durnas kai padas Aps. Tu mano nei pãdo nekainuoji (esi niekam vertas) Skr. Basos kojos naujų padų neprašo KrvP(Rm, An). ║ Ggr prk. blogai iškepusios duonos sukritęs, suklekęs sluoksnis: Pakritusi duona yr su padu Trš. 3. Rm, Ut plūktinė klojimo ar pirkios asla, laitas, grendymas: Pasiklojome ant pãdo puskapį miežių ir kaipmat iškūlėme Žsl. Nušluok gražiai pãdą, dabar rugius vėtysim Bgs. Pãdas užsikrovė, nėr kur ir kratinio padaryt gyvuliam Skdt. Toks buvo šaltis, kad daugumos kluonų padaĩ sutrūkinėjo Lkm. An pãdo kulia, klaime Nmč. Jau baigiu padą plūkti, tik molio trūksta Ldk. Klaimo pãdas visiškai iširęs, reikia naujas plūkt Vžns. [Klaimo] pãdas išmušta moliu Pb. Pãdas jau duobėtas, reikia taisyt Švnč. Klaimo padas suaižėjęs, negalima kult Mlt. Jų didelis kluonas su dviem pãdais Sl. Pãdas iš molio seklyčio[je] J. ^ Kelias lygus kaip padas – nors kviečius kulk Trgn. ║ paklotas javų kiekis kulti: Paklojam pãdą, iškuliam pãdą Pb. 4. nutrypta, nuganyta vieta: Karvės kelinta diena in pãdo stovi, iš kurgi ir pieno bebus Dbk. Kad jus bala su tais šokiais: iš pievos pãdas beliko! Dgl. 5. Al, Gl, Brt duonkepio vidaus apačia, ant kurios kepama, verdama: Įsakė jam motutė palaužti pušinę krosnies padui šluostyti Vaižg. Dabar pakepė pečiun an raudonai inkaitusio pado BsPII219. Nekeps duona: pãdas nei kiek nepasikūrinęs Rdm. Ištrupėjo pečiaus pãdas, reiktų parplūkt Sb. Pãdas kap arimas (nelygus) Dglš. Sudubo visai pãdas, nė duonos išsikept nebegalima Srv. Atsargiai kišk ližę, gali pãdą suardyti – visai nedrūtas Pžrl. Aš pelenus išbraukiu išbraukiu ir kepu ant pãdo Lkč. Kepsim blynus ant pãdo Skp. ║ Sdk duonkepio viršus, pritaikytas gulėti: An gryno pãdo nepagulėsi Švnč. 6. SD67,265, Q235, Sut pagrindas, pamatas: Ažuguldžiu padą, pamatą SD430. 7. fonas, dugnas: Labai graži skarelė buvo: ant balto pãdo juodi taškeliukai Šl. Ant juodo pãdo išaustos stirnos Pc. Man patinka toks audimas: ant juodo pãdo baltos gėlės Grk. 8. žagrės pavaža: Prie ielakties privirytas pãdas Mrj. 9. Kpč šliūžė žagrei vežti. 10. apatinė kokio nors prietaiso, įrenginio dalis: Visą puodo pãdą ugnis gražiai apėmus Mrj. Mašinos pãdas (kuliamosios išklotinė po būgnu) Plv. Bėgio padas VĮ. Žuolio apačia (padas) VĮ. 11. VĮ kalno papėdė.

◊ į pãdą dúoti (sudúoti) smarkiai šokti: Jie pritūpdami, rimtais veidais iškilmingoje tyloje davė į padą rš. Linksmai sudavė padan ir sušilę išėjo prie vežimo sp.

į padùs dúoti smarkiai, greitai bėgti: Kad daviaũ, tai daviaũ į padùs Lnkv. Tuoj į padùs duõs siūt suknutę Jnš.

iš pãdų krìsti Btg labai juoktis.

nuo víeno pãdo (víenu padù) válgyti Trgn būti bendrame (tėvo) ūkyje, neatsidalijus žemės.

padùs atkélti Slv padirbėti.

padùs padžiáuti Varn mirti.

padùs paródyti nubėgti: Kai aš jį užkrutinau, tai tik padùs paródė Mrj.

padùs pasikáusčius (pasipùsčius) (bėgti) labai greitai: Manau, po savaitės kitos tu bėgtumei nuo tokio darbo, padus pasikaustęs rš. Velnias, padus pasipustęs, leidosi bėgti aplink žemę S.Nėr.

pãdai svỹla Pjv darosi pavojinga, neramu: Kaimynui pradėjo svilti padai, ir jo darbeliais rimtai susidomėjo milicijos darbuotojai (sov.) sp.

padùs šìlti Lš atėjus būti kur nors: Mes čia ilgai pãdų nešìlsim! Lp.

po (kieno) padù (būti) priklausyti nuo kieno valios, būti spaudžiamam, engiamam: Ji niekuomet nenorėtų tokio vyro, kuris būtų po jos padu rš. Jei dabar jos nenugalėsi ir neperauklėsi, tai visą gyvenimą dejuosi po žmonos padu J.Dov.

po padù laikýti (turė́ti) įsakinėti, nurodinėti, spausti, engti: Kai daugiau už vyrą pelnysi, tai galėsi jį po padu laikyti rš. Aš tave po padù turiù Lp.

rė́žk iš pãdo K; B, MŽ imk, kai nėra iš ko paimti.

užrė́žė kai ant pãdo; [p]B, MŽ gerai atliko, padarė, kaip ant kojos lieta.